Pagaunu save, kad jau ne pirmą ir net ne antrą pavasarį rašau apie tą patį – apie nuostabius garsus – vos pravėrus duris, apie varnėnus – pešančius iš pievos sliekus, apie judančius nuo paukščių pašalius ir besiporuojančias antis. Taip, vėl kaip ir praeitais ir užpraeitais metais parskrenda paukščiai , pražysta krokai, boluoja snieguolės, o draugė jau atnešė ankstyvąją tulpę. Jokio chaoso – visiška tvarka.
Kažkodėl žodis „tvarka“ asocijuojasi su posakiu „vokiška tvarka“. Turbūt ne todėl, kad nėra tvarkingesnių už vokiečius – gal tiesiog musų protėviai labiau vokiečius pažinojo. Tik visiškai nežinau, kodėl mano receptų knygelėje sausainiai pavadinti „Vokiškais sausainiais“.
Vokiški sausainiai
200 g miltų
1 didelis kiaušinis
100 g sviesto
200 g cukraus pudros
3-4 v š cukraus ( galima rudoj)
1/3 a š sodos
100 g pakepintų migdolų ( čia nuo manęs – pagal vokiečius – nereikia)
Kiaušinį išplakam su cukraus pudra.
Suberiame persijotus miltus su soda, išmaišome.
Sutarkuojame per stambią tarką sviestą, išminkome. Dedame valandėlei į šaldytuvą.
„Vokiškai“ būtų – padaryti iš tešlos kelias „dešras“, apvolioti jas ant stalo pabertame cukruje, pjaustyti 1 cm riekelėmis, kepti ant kepimo popieriumi padengtos skardos 170 laispnių orkaitėje.
Kadangi aš norėjau „praturtinti“ sausainius, tai sukapojau pakepintus migdolus, tešlą iškočiojau, subėriau riešutus, truputį cukraus. Tada vėl susukau į dešrą , pavoliojau cukruje, supjausčiau skridinėliais ir kepiau, kol lengvai parudavo.
Sausainiai tiems, kam patinga trapios tešlos gaminiai. O jei visai atvirai – nusibodo n-tąjį kartą kepti Senoviškus anytos sausainius 
