Jau antra diena nerimauju – ar voverės ėda paukščių kiaušinius ?
Aišku, kad pasiguglinau 
– rašo, kad ne, bet po to, ką mačiau – suabejojau visagaliu internetu.
Šeštadieniškai besisukiodama po virtuvę , besigrožėdama gausėjančia žaluma, laigančiais paukščiais ir neskubias mintis ganydama po plaušę, pamačiau voverę. Atrodo – kas gi tokio, pamatyti voverę. Tik kad ta voverė nusitaikė į paukščių inkilą. Tiek džiaugiausi besikuriančiais jame paukščiais – kiek jie triūsė, nešė samanas ir šakeles. Turbūt ir kiaušinius padėjo. Tik staiga – storulė voverė sugalvojo patikrinti naujakurių būstą ir gal pasidaryti Velykas… Šiandien nebematau zujančių paukščių , bet labai noriu tikėti, kad voverės nemėgsta kiaušinių…
Ir aš kaip ta voverė, pasikėsinusi į paukščių namą, pasikėsinau į Rokforo sūrį ir pasigaminau naminio rokforo, o tiksliau – Rokforo panna cotta.
Naminis Rokforas arba Rokforo panna cotta
250 ml grietinėlės
500 ml pieno
200 g Rokforo (arba kitokio sūrio su mėlynuoju pelėsiu)
2 nubraukti v š želatinos
4 v š vandens
Kitą kartą pabandysiu kitokią proporciją – pieno tiek, kiek grietinėlės ir mažiau želatinos , bet šį kartą norėjosi, kad būtų daug
Želatiną užpilame vandeniu ir paliekame pabrinkti.
Sūrį sutrupiname rankomis ar šakute.
Grietinėlę su pienu kaitiname iki virimo.
Į užkaitintą pieną dedame želatiną. Išmaišome. Sudedame sūrį, maišome, kol nebelieka gumuliukų.
Kekso (nebūtinai – gali būti ir kitokia forma) formą išklojame maistine plėvele.
Supilame paruoštą masę ir dedame nakčiai (arba dienai) į šaldytuvą.
Mintis buvo tokia, kad patieksiu su žaliomis daržovėmis ir meškinių česnakų padažu – puiki mintis puikiai vakarienei, bet kai vaišindama draugę pakabinau šaukštą juodųjų serbentų sulčių su cukrumi prie riekelės a la Rokforo – galiu pasakyti „vau“ – delikatesas ir tiek
Paprasta paruošti ir paprasta nustebinti savo svečius. Kai darysiu kitą kartą, pilsiu mažiau pieno arba dėsiu daugiau sūrio, nes man norėtųsi dar sodresnio skonio.
Žalios salotos, lengvas ir gaivus, bet su pelėsine nata, sūris man labai tiko su paruošta meškinio česnako pasta. Panašią jau esu ruošusi aną pavasarį – šiemet vietoj saulėgrąžų naudojau graikinius riešutus ir dar pridėjau pusės citrinos sulčių.
Taip padaugintas Rokforas – puiki alternatyva lietuviškiems sunkiems varškiniams sūriams, o ta pelėsiuko nata veikia labai prancūziškai ir šarmingai
Labai daug įspūdžių vienam šeštadieniui 
